primestinis

2 primestìnis, -ė adj., smob. (2), primestinỹs, -ė̃ (3^4b) 1. J paliktas kam auginti, pamestinukas: Šitas vaikas yra primestinis Yl. Trys jų vaikai ir vienas primestìnis Ds. „Priklydėlis, primestinis“, – kalbėjo kažin kokie slėpingi balsai [įsūnytam vaikui] LzP. Primestìnis kūdikis BŽ381. Nūvažais reik prìmestinį vaiką auginti Šts. Tėvas neprisipažįsta ano už savo vaiką ir sako, kad ans esąs primestinỹs Brs. Ka tas sūnus toks primestinỹs Pln. 2. prievarta priskirtas, įbruktas: Šitas primestinis ėrukas labiau užvargęs Ig. Kas žaidžiant palieka be poros, tas yra primestìnis Lkv. Tas y[ra] by (lyg) primestinė̃ karvė Brs. Uršulei karšinčiai nebuvo malonūs; žinojo juos esant primestinius už didžiulę skolą ir vertino juos lygiomis su palūkanomis Vaižg. Primestìnė skola BŽ258. 3. N, [K] infekcinis, užkrečiamas.